Apie heraldiką

Herbai yra tapatybės ir garbės ženklai, atstovaujantys valstybę, šeimas, bendrijas, institucijas, miestus ir miestelius. Heraldika – sena krikščioniškosios Europos kultūros tradicija, atsiradusi XII amžiuje. Ji yra istorijos mokslo, simbolikos ir dailės sritis.

Ne kiekvieną ženklą galime vadinti herbu. Herbui yra privalomas skydas. Amžių bėgyje naudotos įvairios skydo formos. Šiandien Lietuvoje, kaip labiausiai priimtina, yra nusistovėjusi vėlyvosios gotikos skydo forma. Skyduose naudojamos ribotos išraiškos priemonės: du metalai – auksas ir sidabras, ir keturios emalės: raudona, mėlyna, juoda ir žalia. Jų eilė pateikta pagal taurumą. Tiek metalai, tiek emalės turi apibrėžtus spalvinės sudėties kodus. Skydo dalijimai taisyklingomis linijomis į skirtingų spalvų laukus vadinami heroldinėmis figūromis Simboliai, esantys skyde arba jo laukuose, vadinami paprastosiomis figūromis. Herbai, turintys nedaug paprastųjų ar heroldinių figūrų, laikytini tobuliausiais.

Herbų sudarymą reglamentuoja heraldikos taisyklės ir rekomendacijos, todėl herbo sudarytojui būtinas profesionalumas ir patirtis. Nors heraldika konservatyvi, bėgant amžiams ji keitėsi, įgaudama laikmetyje vyraujančios stilistikos bruožų. Ilgainiui, nutoldami nuo ištakų, piešiami neprofesionalų, jie tapo bloga heraldika. Šiandien laikomasi heraldikos klasikos, tai yra riteriškosios heraldikos tradicijų. Tiek atkuriamiems, tiek naujai kuriamiems herbams ir jų aplinkai suteikiama tradicinė sudėtis ir pavidalas.